sutrinti

sutrìnti, sùtrina, sutrýnė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ¹; Q640, SD¹157, SD321,334, H, Sut, N, M, L, LL208 1. trinant sudilinti: Kasmet po tarką sùtrina Ėr. Didžiausis [trintukas], tokio i par penkius metus nesutrìnsi Krš. Su smėliu trini stalą – sutrinsi lentą Dbk. | refl.: Ka be buksos – greit sustrintų̃ kaladukė Btrm. Tarp sąnarių sausgyslės susitrýnė Pg. 2. Aps trinant sunaudoti: Į strėnas kibo skausmas, duktė sutrýnė visą butelką vaistų Všv. Spirito butelį in manę sutrýnė Dgl. 3. trinant patepti kokiu tepalu: Sutrýniau su tais vaistais, nuščiuvo koja Grd. | refl.: Atsigulnu, susìtrinu [vaistais], pamiegu, taip ir laukiu mirties Skdv. I vėl išlūžai koją par kelį, daba numauk tas kelnes i susitrìnk [vaistais] Trk. 4. šiek tiek patrinti vieną į kitą: Įgrįžęs į trobą sutrynė rankas džiaugdamos Žem. 5. Q656, LL235 trinant sugrūsti į miltus, vientisą masę: Sudulkinu, sutrinu SD¹167. Į dulkes sutrinu R418, MŽ565. Sutrìnti į miltelius NdŽ. Sutrýnė miltuosna akmenį Dv. Primeto akmenio [ant kelio] ir laukia, kol sutriñs mašina PnmR. [Viesulas] jau te visa suniokins, sužnekins, pelenuos sutrins, su žemėm sumaišys BM56. Nesutrìnsi tų grūdų su rankoms Krš. Piestose su tokiu kočėlu sùtrina sùtrina tuos miežius – ir kava Krs. Uogas sudžiovena, miltuos sùtrina Trgn. Pasnyko dienom virtus žirnius sutrindavo į košę Slk. Sùtrinam tas aguonas tokion čerputėn medinėn Aln. Aguonas latuškon supila, anleja [v]andenio, sùtrina, dauges nieko LzŽ. Sutrìnsiu serbentus, tada išspausiu juką itą Ad. Sùtrinam ir išverdam kruopas Vvs. Sùtrini bliūde kirvakočiu kanapes, vandenio pripili ir valgai su bulbom Vrn. Tas kanapes sùtrina sùtrina, padaro tokio pieno, kap jau vaiku plaučių uždegimas Pv. Bulbę kokią sutrìnsi, silkės gaivą – al švenčiausis pavalgymas KlvrŽ. Silkės galvą sutrìns, sumuš, įdės cibulių, druskos i padirbs cibulynę Všv. Sùtrini [silkę], išrenki, ka nebūtų tų šapu (kaulų), bulbę virytą sùtrini, įpili vandenio, rūgšties – nu i bizolikas Grnk. Cibulių, druskos sutrìnsma, vandens nupilsma i ėsma tą rasalynę Tl. Kritinį ka virs, būs bulvės kaip trìnte sutrìntos Plng. Pietums tai daugsyk tik bulvę sutrýnei, da sviesto uždedi, i pavalgydini vaiką Nm. Bulves sutrýdavo smulkiai, ir tokia kaip košė pasidarydavo – sausienė Snt. Piestoj sùtrina garsvyčias Alz. Garsyčių sutrìndavo, rugienių miltų pridėdavo, išrūgindavo – garsytnykas Sdb. Garsvyčių tenai sutrìndavo ir su bulbom dažydavo Sb. Pirmiausia užšutina tuos sėmenis, o paskui sùtrina Sn. Taukų sutrìna su varške iš pieninės – ir valgyk! Vdn. Čyžmą sùtrina su cukrum i duoda vaikam nuo kirminų Kvr. Tašla vadinam kiaulėm sutrintas bulbaites Lš. Reikia sutrint smulkiau [tabaką], lig milteliais, ir pabarstyt KlbIV84(Mlk). Užpečky sėdėsi, taboką trysi, o sutrydama į ragą pilsi LTR(Grš). Česnaką sudaužius, sutrynus su medum prie opos dėt Sln. Nuosravų (kraujažolių) sùtrina, deda in žaizdų ir sulaiko kraują Aln. Kraujučiai: kap insipjauna, tai sùtrina sùtrina ir deda Pv. Nutraukiu liepų, sùtrinu i valgau Ad. Tikt tie maisto dalykai pareit kaip žmogaus, taip ir kito gyvolio kūnui tikrai ant gero, kurie skilvyje smulkiai sutrinami Kel1854,136. Paveikslas duonos su dantimis yra sutrinamas brš. | prk.: Jei būt liga manę nesutrýnus, tai būtau gyvenęs Drsk. Kaip tuodu grūdu rodžia savo galybę tuo metu, kad juos kas sutrina aba sumala, teip Viešpats sutrintas ir kaip būtų sumaltas tūlomis kančiomis galybę savo parodė SPI310. | refl. tr., intr.: Aš susìtrinu [tabletes], aš teip negeriu Sdb. Uogų susìtrini, šalto vandenio užpili i geri Pc. | Sùstrina [kanapės], lukštai an dugno nuskęsta Kpč. ║ grūdant, maigant pagaminti: Košės sùtrina bulbinės, stalan duoda Dg. ║ susmulkinus įdėti į ką: Biškį bulbių sùtrinam duonon Dv. Sutrìnk užkulą į verėną J. ║ sumalti: Tų miežinių miltų biškį sutrýnė Trk. Gyvoliams nieks nė kokio to milto [nešerdavo], sutrìns ten dirses tokias Krtn. Malė [su girnomis]: kaip sutrýnė, taip buvo gerai Krš. Vaikai varpų prirenka, girnom sùtrina, mama raguolį kepdavo Kvr. Baikos, kad ir rupi [bus duona], sutrinsma, bet pigesnė Sdk. Kas iš to, ką aš itą sausagrūdį sutrýniau, ne kokios karysties (naudos) iš to nėr Grv. Tokio te svorio neturi [naminės girnos], kad sutrìnt Sn. | refl.: Dirsienė duona, ana, matai, rupesnė: šitos dirsės nesusìtrina, ana jau blogesnė valgyt Rk. 6. negyvai suspausti, sutraiškyti, sužaloti, nužudyti: Sutrinu blakę N. Spietlius jau nieko nedaro blogo, jeigu nesùtrini [bitės] Vgr. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn V.Krėv. Ar mačiau šiemet an plento kokią varlę sutrìntą – ka jų mažai Bsg. Išbėgo katinas an kelio, ir sutrýnė mašina Dg. Važiuoja mašinos su šviesom – da sutrỹs Gž. Vaikai bėgo per kelią ir abudu sutrýnė [mašina] Kpč. Kiek suvažinėja šitep, sùtrina Srj. Traktorius žmogų sutrýnė Dglš. Aš galvojau, kad pereis traktorius ir manę nesutriñs – tokia sveika buvau Vrn. Šitokis judošius, nei mašina tokio nesùtrina Pv. Liepia inmest tę in jaučius, in arklius jį (gaidį) sutrìnt (ps.) Pv. Avis viena avukus i sutrýnė Gs. Duoda žinią, kad jau juos (vaikus) sutrýnė [sprogusi mina] Dg. Aš, diedo ožys, kad duosiu, tai sutrinsiu (ps.) Vlk. Meška žmogų griebia šitei [nagais] i sùtrina PnmŽ. | prk.: Christus, sūnus Dievo, velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž246. Ta (moteriškė) tavo galvą sutrins, ir tu (apie žaltį) jos kulnį ingelsi BB1Moz3,15. Christus jau čertą padobė ir sutrynė galvą jo DP107. Jau yra sutrinta galva ano smarkaus žalčio MP157. Sėkla moteriškės sutrys galvą žalčio MTXXX. Viešpats tada priėmęs kūną žmogaus sopulingą, tūlas mūkas kęsdamas, tuo gi kūnu sutrynė žalčio peklos galvą, primygo ir sutrupino SPII231. Sutrink veikiai po kojų mūsų šėtoną, idant mumus neiškadytų MKr9. ^ Anys gali mane kap utėlę sutrìnt Rš. Tave matysiu – sutrinsiu vietoje kaip musę! rš. 7. sugraužti, suėsti, sukapoti (apie kirmėles, kandis ir pan.): Sutrìnta kirmėlių visi obuoliai Klt. Nieko nėr, tik kazlėniukai, kirmėlių sutrintì Ign. Teip kirmėlių sutrìntos bulvės Trgn. Amaras apipuolė [obelę] – net juoda – ir sutrýnė, obuoliokų mažai Slk. Kalniai suvis kandžių sutrintì Vdš. Visą šėpą trynėlės sutrýnė Dglš. Namas buvo grizų sutrìntas, tai paėmė ir apšaliavojo Lb. 8. sumaigyti, sulamdyti, sulaužyti, sutrupinti: Mokytiniai skynėsi varpų ir rankomis sutrynę valgė SkvLuk6,1. Nupešk nu stogo šiaudų, sutrìnk ir pasėk (ps.) Yl. Nuplėšk stogą, sutrìnk pelus, užsėsk ant arklio i sėk lauką (ps.) Tv. Sutrýnė smulkiai tą stogą nuplėšęs (ps.) LKT269(Ul). Atsiklaupia ant pado, ima kūlį ir duoda, ir duoda in žemę: sùtrina, kad pašaras geresnis [būtų] Kvr. Sutaršė, sutrýnė kūlius, ką dabar aš su jais pradėsiu Gs. Nei vaikai, nei nieks nesutrýnė [plunksnų], tai iš patalų į kaldras sudėjau Graž. Keliu važiuojant sùtrina tą ledą Jrb. Po karo viskas buvo sumyta, sutrýta ir suniurkyta Prn. Sutrýniau butelį Lp. Jei ir užlipa ant kiaušinių, tai vis tiek nesùtrina Stk. Apvožt reikia ana, sutriñs kiaušinius šito arklys (apie vištą) Klt. Vištą užtupdžiau an daug kiaušinių, kelis sutrýnė, keli užšalo Mžš. Didelės klumpės jįjį suklupdino, duoną išpurvino, kiaušinius sutrynė LTR(Jnk). Vienõs [vakarotojos] tai i ratelį sutrýnė [bedūkdami] Dg. Juk milžiniška ledinė gali kiekvieną valandą sutrinti laivą į trupinius Blv. Traktorių sutrýnė į smulkias dulkeles Graž. Nosis ma[n] sutrýta buvo tei kai žirnis – arklys įspyrė [p]PnmŽ. Aš tau tuoj žandus sutrìnsiu Upt. Jos galva visai sutrýta buvo Jrb. Ir sutrýnė arklys [koją] Pst. Tep spaudė bažnyčioj, kad būt ir kaulus sutrýnę Gs. Jam mašina kojos kaulą sutrynė Ds. Kaip levas, teip sutrynė visus kaulus mano SPII257. Sutrink dantis griešnykų, ant mane griežiančius PK45. Lenciūgus sutraukė ir pančius sutrino, o negalėjo jį niekas nuvaldyt BtMr5,4. ^ Pirmiau su subine riešutus sutrìnsi, negu jas sutaikinsi KlvrŽ. | refl.: Susitrýnė kiaušinis DŽ¹. Skersai sulankstydavo, kad guzikučiai nesustriñt, ir kočėja Kpč. Miegodavom ant šiaudų, tie šiaudai toj lovoj susitrýdavo Nm. Šieno [čiužiniai] labai susitrìndavo greit ir dulkių labai būdavo Kpr. Sulaužo, suglamžo į žemę, tas pėdas i sùstrina Pln. Neskubu rinkt [uogų]: kita jau pernokus, kita susìtrina Snt. Tos bulvos, kur man buvot į terbelę įdėję, visos susimalė, susitrynė Jnšk. Susitriñs kešeniuj [grybai] Švnč. 9. prk. sugadinti, subjauroti: Sutrýnė jos gyvenimą šito mergiotė Klt. Berniokam gyvenimą sutrìnsiu Lb. Anas sutrýnė (tuščiai praleido) visas jaunas dienas Dkšt. Mus sutrýnė ir mokslą mūs: buvom lietuviai, pridarė lenkų Dv. Itai mergutai bernukai visą gyventuvę sutrýnė LzŽ. Ir sutrýnė jaunas dienas kap žalias rūteles (d.) Ad, Pst. Sutrýnei, berneli, tu mano dieneles ir suvytenai žaliąsias rūteles (d.) Prng. Po čebatėliu pamintum, man jaunystėlę sutrìntum (d.) Drs. 10. refl. prk. veltui praeiti, praslinkti (apie laiką): Pamesi [tarnauti] – metai susitrina, ką gi gausi? Ob. Vieni [mokslo] metai sustrýnė – sirgo, Vilniun gulėjo Grv. 11. suniurkyti, sulamdyti: Jį jaučias sutrýnė, anas gydos Kvr. Velnias tąsė, mūčijo vis manę, vot visas sutrìntas Pb. Meška kap šoko, kap sutrýnė velnią, net jo kaulai braška (ps.) Švnč. Kaip jiedu susiemė, tas ūkinykas jį sulaužė ir visai sutrynė …, ale da jį gyvą paliko BsPIV263(Brt). | prk.: Christus … sutrintas est dėlei piktenybių mūsų Mž228. Dėl neteisybės ir piktybės mūsų buvo surantytas ir sutrintas SPII220. O štai pikta dvasia sugauna jį, o jis tuojaus rėkia, o ana drasko jį, jog putuoja, ir ne rods atstoja nuog jo, iki sutrino jį BtLuk9,39. Sutrypė, sutrýnė muni [liga], nebė[ra] iš munęs nieko Krš. Sutrýnė tave lygu gripa kokia LzŽ. Paplūs vandenelis iš visų šonelių, sutriñs taũ vargelis iš jaunų dienelių (d.) Rš. 12. prk. sunaikinti, sutriuškinti, įveikti: Priešus kryžiuočius sutrynė LTR(Vv). Lenkus ir rusus sutrýnė ir atėmė jų galybę (d.) Ad. Sutrynė prūsokus tautonai prš. Azidorius čertą sutrýnė LzŽ. Sutrynė čertą MP178. Sutrink neprietelius tavo syla, idant išgaištų per tavo narsą BBJdt9,10. Sutrint teikis, mielas pone, tą žvėrį smarkią PK72. Susitiko su pulkais visais neprietelių mūsų, neturėdamas prieg sau kareivių nei padėtojų kokių, ir visus sutrynė SPII229. Smerčiu smertį sutrýnė SPII205. Įžeidė Viešpaties teisę, Dievo giminė sutrins tave su visa pagoniškąja tavo galybe J.Gruš. Kaimynai laukė tiktai priekabės užpulti ant Mindaugo ir sutrinti jo galybę rš. Sutrynė visą galybę jo MP118. Silpnybe savo sutrynė jų galybę ir smerčiu savo juos numarino ir išnaikė SPI185. Sutrintas est stiprumas velno Mž273. Sutrynė geluonį smerties, par tiek tūkstančių metų baimę žmonės gandenančios O. Diena Viešpaties ateis baisi ir smarki …, idant išnaikintų ir sutrintų iš jos (žemės) visus jos griešnykus DP14. O kas puls ant to akmens, suduš: o ant ko ans puls, sutrins jį BtMt21,44. 13. refl. išnykti: Mokyklos sustrýnė, i mokslas ažsimiršo Pst. Nelabai tep ažu ilgo prasdėjo karas, tep viskas ir sustrýnė Grv. 14. nuolat trinant, naudojant, dėvint nuzulinti: Nei sulūžę, nei sutrìnta [baldai], tegu būva Klt. Kiek rūbų sùtrini kurortan nuvažiavus Nmn. Rankos[e] jus (jis) glamžė sutrintą kepurę JT499. Juo sutrintèsniai, juo madingesniai tie [d]žinsai Krš. Tavo sutrìntas popierėlis, tu nesubaik trìnt Skp. Jis nemyliąs nei nosinių nešvarių, nei pinigų sutrintų̃ LKT293(Kpr). Mažoji Marytė išsiėmė seną pradžiamokslėlį, sutrintą, sugniaužytą Db. | refl.: Popieriukas susitrynęs Klvr. Steponas, pasirausęs kišenėse, iškrapšto susitrynusį popierinį pinigą V.Bub. 15. Mrj sutepti, supurvinti, sučiurinti: Anàs sutrìntas sukneles reikia perplaut Srj. Sutrìnsta [sukneles], nebeturėsta su kuo bažnyčion eit Alz. Va visos [kelnaitės] sutrìntos, purvinos Lš. Blogesne skarele apsriš', čiagi šitą su galionais sutrìnsi Švnč. Sutrýnė skarelę naują Pb. I sutrýk tu ma[n] teip greit tokį puikų ūžvalką! Jrb. Neik par purvą, burlečius sutrìnsi Ktk. Kaip baltas rankeles purvely sutrýnei, teip jaunas dieneles po kojom pamynei (d.) Trgn. | refl. tr., intr.: Ant kakalio bijo sėst, kad nesusitriñtų kelinės Gs. Padėta pirštinelės žemėj – sustriñs Klt. Susitryniau rankeles in geltonus linelius LTR(Vlk). 16. suglamžyti, suvelti: Pagalvojau, kad aš tą kokardą po paltu sutrìnsiu Dg. Kam sutrynei patalėlį tu mano? NS1120. | refl.: Suknelė susitrýnus, bet gal nesimatis Slč. 17. trinant padaryti (pūslę ir pan.), sumušti: Nuo šakės mėžiant sutrýnė delne pūsles Plv. Pūslę grėblys sutrýnė Pc. Ka kur susitrenkei, sùtrini, tai gydo purienėlė Sdb. | refl.: Koks papautas susitrýnė ant delnos nuo suktuvio girnų J. Nebedatūru, čia pirštai visi – pūslės susìtrena Užv. Nuo kastuvo koto delnuose susitrynė pūslės rš. ║ trinant iki žaizdos nubrūžinti arba įdiržinti: Arkliui pečiai sutrintì Ėr. Rankos kietos, kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. 18. trinant suritinti, suspausti, susukti į rutulį: Zacirką trindavo terp geldos: įpili miltų, vandenio lieji i sùtrini Sml. Geri kleckai žirnieniai: zacirką sùtrini, užbaldai Grž. Tokius obuolukus [iš žalios duonos tešlos] sùtrinam ir sudedam stiklinėsan, kab išauga, tai žinom, kad iškepus duona Kpč. Karvė šerias, tai anys (piemenys) trina trina [besišeriančius plaukus] ir sùtrina kamuolioką Rk. 19. subrazduoti: Bulbas sùtrina an tarkos Brsl. Kaulažolę sùtrinam su tarka Grnk. Ridikai juodieji gardu: sùtrini in torkos Ktk. Sutrýnė ridiką, ben kelis batvinlapius – ir dažinys buvo kiškiukui Sl. Paskutinę galvą kopūsto sutrýniau burokine torka Aln. Sutrìnk, dieduk, ridikus, reiks sutrìnti cibulius JD595. Reik laikyti po nosės uksusą stiprų arba krienas, tujau sutrintas (gaivinant) Rp. | refl. tr.: Susitrìnsit bulbų i kepsit blynus Aps. 20. susukti, suvynioti (siūlus į šeivą): Visus siūlus sutrýniau DŽ¹. Sutrýniau visus ataudus, tik kažin ar anų užteks Slnt. Visą sruogą jau sutrýniau ant šeivos Sml. 21. suplūkti, kietai suminti: Daug sniego, bet jau sutrìntas Gs.

◊ akìs sutrìnti padaryti gėdos: Akių̃ nesutrýnė darbe – dirba gerai Krž.

į dùlkes sutrìnti visiškai suniekinti, supeikti: Jis sutrynė Račį į dulkes, apkaltinęs neapdairumu, nepasiruošimu, apsileidimu ir žioplumu rš.

į vélnio mìltus sutrìnti smarkiai sumušti: Sutrìnsiu tave į vélnio mìltus, jei beprasidėsi Dr.

krūtìnę sutrìnti suteikti rūpesčių: Mano krūtinė sutrinta N.

kul̃ną sutrìnti (kam) nugalėti: Tujen sutrinsi jai kulną Ch82.

šìrdį (širdyjè; BtLuk4,18) sutrìnti NdŽ, psn. padaryti gailestingą, gailestingesnį, jautresnį, persiimti gailesčiu: Sutrink, Viešpatie, loska tavo širdį muno akmeninę P. Turėkime visados sutrintą širdį Tat. Sutrintõs širdiẽs KŽ; L, Rtr. Gebėk tankiai sutrinti širdį savo, o atrasi dievobaimingumą M.Valanč. Išprašyk mum širdį sutrintą BM426. Širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540. Siuntė gydyti tų, kurių širdis sutrinta SkvLuk4,18.

\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti